Jie kanda

Upiniai mašalai (Šeima Simuliidae)

     Dzūkijoje juos vadina "moškėmis" arba "muselėmis". Šiuos vabzdžius Dzūkijos gyventojai pažįsta ir skiria labai gerai. Tai maži, museles primenantys vabzdžiai. Kanda tik patelės.

     Lervos vystosi tik upėse, nuo ko ir kilo šių vabzdžių pavadinimas. Kiekvienoje švaresnėje upėje galima rasti upinių mašalų lervų, tačiau didžioji jų dauguma nei negalvoja siurbti kraujo. Dažniausiai kanda pavasario pabaigoje didelėse upėse išsivystę upiniai mašalai.   

     Kiekvienoje šalyje kanda vis kitos rūšies upiniai mašalai. Mūsų "dzūkiškieji", vystosi Nemune. Vokietija ir Lenkija kenčia nuo kitos rūšies Simulium pusilum upinių mašalų, Pietinė Europa turi "savo" kraujasiurbius mašalus. Upiniai mašalai nekanda naktį, jie taip pat nekanda patalpose, todėl esant kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžiui siekiant apsaugoti nuo jų gyvulius ir paukščius patartina judo ganyti naktimis, dieną neišleidžiant iš tvartų.

     Yra duomenų, kad nuo upinių mašalų sukandimų karvė gali kristi per 15 minučių.  

Smulkieji mašalai (Šeima Ceratopogonidae) 

     Tai labai maži vabzdžiai margais sparneliais. Tačiau jie tokie maži, kad dauguma ne tik margų sparnelių nemato, tačiau iš viso temato ant rankos tupintį juodą taškelį, kuris labai skaudžiai kanda... 

     Šie mašalėliai puola vakarais, naktimis ir anksti rytais. Jų lervos, kurios yra dar mažesnės už suaugusius vabzdžius vystosi drėgnoje dirvoje, kiminuose, dumblėtų vandens telkinių pakrantėse. Jie tokie mažučiai, kad pralenda net pro tinklelio akutes, patalpose šie mašalėliai sėkmingai kanda.

      Kaip nuo jų gintis? Įvairiais repelentais, nes smulkieji mašalai aukų ieško uoslės pagalba. Ar žinote, kad labai artimi smulkiųjų mašalėlių giminaičiai siurbia ne žmonių, o kitų vabzdžių kraują (limfą).

Sparvos (Šeima Tabanidae)

     Jos dar vadinamos žabaliais, akliais, bimbalais. Tai stambios musės didelėmis akimis. Kol musė gyva, jos akys labai blizgios ir raštuotos. Kanda skaudžiai, kraujasiurbės - tik patelės. Patelių įkandimas labai skausingas ir burnos organai gali pradurti net storą galvijų odą.

      Lervos vystosi drėgnoje žemėje, pūvančioje medienoje. Lervos plėšrios.